užsiausti

1 užsiaũsti, užsiaũčia (ùžsiaučia), ùžsiautė NdŽ 1. tr. apgobti, apdengti ką kuo: Ùžsiautė vaiką apsiaustu DŽ¹. | refl. tr., intr. Vkš: Nors pečius užsisiaũsk kuo, eidamas į pašalį – teip vėjas duoda Srv. Eigulys skara užsisiaũtęs važiuodavo Grz. ║ uždengti, užgobti, užmesti ant ko: Ùžsiautė gūnią ant arklio DŽ¹. Matai, lyna – užsiaũsk mergelei vilnonelę ant galvos Vkš. | refl. tr., intr. M, Š, Rtr, DŽ¹: Užsisiaũsk apsiaustą ant viršaus, bus šilčiau J. Užsisiaũsk ką šilčiau, šiandie šalta Jrb. Kad neperšaltum eidamas į daržinę, užsisiaũsk paltą Srv. Kuską užsisiaũtusi i sėda Eig. Kuską už gerą darbą gavau užsìsiautamą LKT80(Ub). Jin negali užsivilkt, eina užsisiaũtus Pc. 2. tr. aplink apsupti, apgulti: Medlinčiai ùžsiautė visą mišką, kad vilkai neišbėgtum J. Rusai vokyčius ùžsiautė tam beržyne Erž. ║ užeiti už akių, pastoti kelią: Už akių tai motriškai noram užeiti, užsiaũsti ir paklausti, ko ji čia vaikščioja Kv. Čia traukia vaiską, nori užsiaũsti Gs. Ka mudu ėjova Nemunu, tai iš užpakalio mudu ùžsiautė Sdr. ║ apjuosti, apriesti: Ponas laukais dvaro ùžsiautė, lygu salo[je] esam mes mužikai J. ║ užtverti: Liepė užslėptosioms virtinėms užpakalį lietuviams užsiausti S.Dauk. ║ užimti: Par pirmąjį karą anie buvo užsiaũtę didelius plotus Knt. 3. tr., intr. aplink užtraukti, užtiesti, užmesti: A partemps kokį šniūrą ten, ką, a dratą užsiaũs, i reikėjo mokėties bilietą Lpl. Užsiaũsma tas dvi drobules [per upelį], i būs žuvies Vkš. 4. tr. Sv rėčiu, sietu kratyti grūdus sukant, kad pelai ir šiaudagaliai iškiltų į paviršių: Užsiaũst reikia grūdai, ba juosu daug špūro Ml. Užsiaũt' grūdus i papil' pečiun Ml. | refl. prk.: Užsisiaũčia viršun (po kiek laiko iškyla) visi blogi darbai Dglš. 5. tr. NdŽ grūdus siaučiant, uždirbti. 6. refl. susiaurėti: Atsisuku – žmogus i ne žmogus: y[ra] nu apačios platus, o viršus ta toks užsisiaũtęs Jdr. 7. intr. užduoti, užkirsti, smogti: Jam parausin kai ùžsiautė, daugiau nereikėjo Ds. Povilui gerokai turguje ùžsiautė par sprandą Šlv. Norėdamas iš pečio užsiausti su kirviu ąžuoluo, sau koją įkirtęs S.Dauk. 8. tr. staigiu mostu pasukti aplink: Kažno kaip koją kai ažusiaũs šokdamas vaikas – ir aukštienykas Sdk. ║ užsimoti kirčiui: Aš skaldžiau malką. Kad tik norėjau siūtį užsiausti, pamačiau šimtakojį S.Dauk. 9. intr. šnek. greitomis užvalgyti: Dėl to tu nenori valgyti, kad tu ùžsiautei Skr. \ siausti; antsiausti; apsiausti; atsiausti; dasiausti; įsiausti; išsiausti; nusiausti; pasiausti; parsiausti; persiausti; prasiausti; prisiausti; susiausti; užsiausti